This is an automated archive.

The original was posted on /r/lithuania by /u/deelepe on 2023-10-22 02:32:06+00:00.


Kažkada jau rašiau temą apie tai.

Situacija tokia, kad jau trečias mėnuo kaip graužiu save. Nusipirkau butą, senos statybos name ir negaliu jame gyventi. Kodėl? Nes niekaip negaliu priprasti prie lifto garso, butas yra visai šalia jo, tai, kadangi jis tarybinis girdisi pastoviai kaip jis kyla, leidžiasi su visom famfarom ir trakšt, paukšt. Keisti galimybės nėra, žmonės namo nenori renovuoti, tai apie liftą net kalbos nėra.

Dėl buto stengiausi 8 metus, sąžiningai taupiau ir dirbau. Mokėjau visą sumą. Nė kiek nenuderėjau, nors galėjau numušti -10k mažiausiai, bet nežinau kur tada mano protas buvo. Atrodo noriu parduoti ir atsikratyti jo, bet dabar tam netinkamas metas, gali būti, kad net neužilgo ir kainos pakris. :/

Taigi, graužiuosi, kad nusipirkau būstą pačiu netinkamiausiu laiku ir dar su tokiais priedais kaip: senas liftas, nerenovuotas namas, bendruomenė nieko nenorinti.

Vienintelis pliusas tai, kad vieta nėra labai bloga, ne ideali, bet nebloga. Šiuo metu jį išnuomavau. Nuomininkai kolkas nesiskundžia dėl lifto. Tad gal čia tik mane taip erzina tie garsai?

Pats turiu kur gyventi ir moku simbolinį mokestį (sąlygos ne pačios geriausios, bet taupymui ok).

Kaip nustoti save smerkti ir graužti, pagrinde dėl to, kad išsikelti lūkesčiai visiškai neatitiko realybės, kad paskubėjau, kad nenumušiau kainos, kad nesužiūrėjau lifto garsų. Kai vienas iš tikslų buvo būstas, kuris teiktų džiaugsmą ir būtų mielas, o gavau rezultatą tokį kažkaip apima nevilties jausmas ir toks, kad susimoviau ir padariau klaidą. Aišku, pinigai uždirbami ir tt, bet vis tiek save smerkiu labai.